Niekieno

Šiame laike nebuvo nieko dieviško

Sekundės - trys suakmenėjusios stupos,

negrabiai nutapytos sugrubusių dailininko pirštų

seniai pamiršusių,

niekieno veidą. niekieno balsą. niekieno akis.

————————————–

Dažnai stovėdavau stotyse po didžiaisiais laikrodžiais

kas dieną vien tam, kad išgirsčiau, kaip į niekur teka sekundės

liesdamos niekieno gyvenimus. niekieno bėgius. niekieno laukimą viduržiemį.

bet laikrodžiai manęs taip ir neišmoko pažinti, nesisveikindavo

niekas nesveikina niekieno laukiančiųjų.

————————————————-

Surūkydavau po tris per dieną

išgerdavau keturias

(mažiausiai)

plaučiuose stringantis oras dvokdavo vynu,

kartais trokšdavau pasisavinti,

tačiau tai vis tiek buvo niekieno

ir tik sugrubusios rankos atitraukdavo retsykiais

nuo paskutinių

laikrodžių

/tada. viduržiemį. /