jolanta

jolanta

moteris ėjo,
buvo gatvės,
gatvių daug, o namai apie jos rūbų klostes žinojo,
ji sirgo,
kad balkonai turėtų dugnus, bet balkonai jų neturėjo,
fontanai tušti apie vandenį prisiminimais kliedėjo,
gal buvo žiema,
kioskuose
suvenyrų nebuvo ir vokai be pašto ženklų
liūdesį gliaudė,
buvo, buvo, buvo,
niekas girtuoklis, paskambino,
lesyklose siautėjo zylės ir žvirbliai,
danguj šviesą ženklino žvaigždės
ir kalnai už kalnų skardžiais slėniams šypsojos,
mintys taikinius juokino, moteris
savo dviratį prisiminė ir galvojo, jog
rūkui sklaidantis gera važiuot būtų ten šalia upės,
teatruose mados triumfavo,
kava pupelėse juokės,
bilietai statė loterijoms ilgą bažnyčių alėją,
moteris džiaugės vaikais,
ėjo pirkti bandelių.