traukiniai

Neberieda. Pusiaukelėje išsekę sustojo du prasilenkiantys traukiniai
lyg laivai vandenyse
vidury sutemos, kilometrų atstumu nuo artimiausios bažnyčios
pergyveno žmonės
lauke tiško ant akmenų tepalai žvangėjo raktai bjaurojosi darbo drabužiai keikėsi vyrai
Aš vienas vaišinausi namiškių šokoladiniais sausainiais ir
žiūrėjau pro savo langą į tavo veidą kitame Mačiau kaip ant
abiejų ausų lyg suvirpinti sietynai suposi tos moteriškos puošmenos
tau naršant kalbose klausimuose atsakymuose vengei svetimo lango svetimame traukinyje anapus nakties pluoštelio žiūrėjai savo
rankinės bedugnėn kai
aš norėjau pasiūlyti sausainių ir įspėti kad iš tikrųjų kramtomoji guma
kur kas labiau gadina dantis, bet per vėlu... Kai pagaliau ryžaisi
žvilgtelėti aš buvau nepasiruošęs išsitepęs šokoladu lūpos kampelius
ir pirštais lytėjau nosies galiuką, kai tavo sruoga liulėjo it varpinės lynas
per veidą aš pažinau tave seniai matytą
Vėl suskibo dantiračiai mūsų mechaniniai arkliai trūktelėjo ir traukiniai prasilenkė. Viskas.