Vakarotos

Glaustumas vakaro į glėbį - verkia akys,

nušaučiau naktį tarp miglos beržyne,

tik aklas aš, net virpu, žiba sagtys -

skylutėmis atskilusių žievelių gėrisi.



Nutrinčiau laiką lakų - birų smėlį -

neliktų nieko švento, dūmai sklistų.

Bežadis šiandien angelas, besielis -

nežadinkit manęs -esu įniršęs.



Žievelės lupasi nuo brazdo, lūpų,

iš dantenų kraujuoja - rytas švinta,

toks ištemptas lieku, veriu ant pirštų

akmens žiedelį - votys tvinksta.



Prisirpčiau į tave, į glėbį alkaną,

kai pulsas muša - noriu verkti,

aš, baltaskruostis, negodus, bet velka

į sutemas tošelės vakarotos varo.