Kai lūpas degina ne bučiniai,
Bet cigaretės dūmas paskutinis,
Kai mintys baigiasi... kaip šoviniai –
Granatos sudraskytam šovinyne...
Iš tos stiklinės jau nebeužplūs,
Rausvi tie pragaištingi gramai viskio...
Ir ant pagalvės pasiliks grasus,
Tik pėdsakas naktinės peteliškės...
Dar gal žvelgsiu nemirksinčiom akim,
Tarsi sustingusi vaške skulptūra,
O erdvėse kažkas ir šauks, ir kims,
Ir ties naujas gyvenimo struktūras.