Mergaitė vis dalino
vieną žiedą
mums susivėlusiems
kaip sodo kėkštams
ratu susėdusiems
prailgus dienai
lyg maldai
niekaip jo nepamesdama
iš rankų
vis dalino
Ir brangiausias žiedas
buvo jos lengvi pirštai
mūsų delnuos
akimirką nutekantys
kaip lakus vanduo.


mrVynuoginis








