Rašyk
Eilės (78182)
Fantastika (2308)
Esė (1557)
Proza (10915)
Vaikams (2717)
Slam (79)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šis akmuo man per lengvas, prikabinkite dar vieną ir paleiskite bristi drumzlinu Vilnelės dugnu. Prigirdykit tikėjimo, aš apsvaigus susmegsiu ties katedra, bučiuosiu apsimetėlių nosis ir nieks nenutemps, nedžiovins ištežusio kūno. Nes bedievė aš. Nes į tikėjimą tikiu.
2011-12-22 00:07
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-27 16:46
Lengvai
gūžt
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-23 18:35
Gija_
Gal ir nesunkus akmenukas, bet tokį pamačius norisi ne paspirti, o į kišenę.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-22 21:06
Princesės avių neaugina
Įdomus gal čiučiuką (;
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-22 11:37
ancientbalticwitch
Dėkui :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-22 02:49
omnia mea mecum porto
Šis akmuo tikrai itin lengvas.

Pagalvojau, katedra tėra viduramžių dangoraižis, pastoralinį peizažą kertanti įžūli vertikalė – ar kas galėtų dabar įsivaizduoti, kad, sakykime, Verslo Bures dešiniajame Neries krante kas nors kada nors ims ir pavers, sakykime, modernaus meno muziejumi, ar trimačių paveikslų galerija, – kad vėliau iškilmingai grąžintų tikintiesiems laisvaja rinka, nes tikriausiai ši sekta išliks, garbins Privačią Iniciatyvą ir Rinkos Dėsnius, nelabai suprasdami, koks jų ryšys su kasdienybės rutina ir mirties banalybe.

Dar pagalvojau, kad Vilnelė daug senesnė už Katedrą, upeliūkštis, vos yra kur prasmukti baidarei, o laike įrėžta per tūkstantmečius, iki to geležinio sapno ir daug toliau – iki drumzlinu jos dugnu brendančių mamutų ir tigrų, iki ledo sienos, sustūmusios Gediminui tą kalną, tą sujauktą būsimo miesto antklodę, tą dievams vėliau paaukojamų misionierių traukos centrą, tą amatininkų, žydų, laisvamanių ir pankų katilą.

Kurį mylių labiau už bet kokį tikėjimą.

Opa. Šiek tiek persistengiau. Na, bet mintis buvo gera.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą