Tylos Paukštis

Ir leidžiu sau panirt į tylą
Kaip kad panyra jūroje laivai
Laisvai audringai man prabyla
Panirk ir mėgausiesi amžinai!

Sutinku. Juk to ir trokštu aš slapčia:
Pakilti virš rutinos debesų
Ir nardyti tylos dugne
Vienu metu. Iškart kartu...

Dabar aš suprantu
Esu Erelis Žuvininkas
Matau ir debesis, ir jūras aš matau
Aš tai galiu- tariu sau.

Paprasta, o malonu taip skristi,
Taip skrosti gaivų jūrų vėją,
Užuosti druską ir prisiminti,
Koks jausmas būt laisvam ir skristi...