pra(si)lenkusiam.

Mano rudenį pralenkei. Vėju
Įrašei savo veidą į gruodą.
Kartojies kasdien – taip reikėjo,
Pamišęs tarp ima ir duoda.

Pieštuku išmokai mylėti
Ryškiai užbraukdamas knygoj
Amžiaus išduotus atsakymus.
Ypač stropiai tuos, kurie gnybia.

Ir išsitrynei proprio motu,
Palengvėjo - nebūsime buvę.
Sugirgždėję pasiteisinsim – durys
(Į tuščią sielos virtuvę).