Pasodinki mane tarsi gėlę...
Ir auginki, ir lauk kol užaugsiu.
Nepamiršk, kad nelaistomos vysta,
Tad prašau, ir mane tu palaistyk!
Lauk, kol pumpurą pirmą išleisiu,
Kol iš jo išsprogdinsiu žiedus...
Lauk manęs, kol viltim prisigersiu,
Kol iš žiedo išaugsiu žmogum.
O tada jau likimas parodys
Ar užtenka augint, ar dar ne.
Ar dar teks truputėlį palaukti,
Kol užaugsiu gražiausia gėle.