Sukūriau tave...

Netikėk jei sakau - nebeskauda,

Kai kietumą jaučiu akmenų...

Aš laikausi tavęs, tarsi šiaudo,

Tarsi peilio aštrių ašmenų...



Netikėk, jei išbėgsiu išbartas,

Jei manau, kad gyvent neskalsu...

Tu sugrįžk viltimi daugel kartų,

Žvaigždės spinduliu, gulbės balsu...



Pradalgiais dar vis kvepiančių pievų,

Užaugintų manąjąm delne, -

Dievo užmirštas, pats tapęs dievu

Ir kaip dievas sukūriau tave...