supernova

tai buvo sidabro kirminas
girdėjau
tyliai nukritus
nuo užkrato

tai buvo auksu pasidengę laukai
jau paliesti bet
toliau
geidžiami

tai buvo pirmoji gegutė
turint

tai buvo pirmoji supernova sudegusi
į aštrų deimantą

tai buvo muzika suliepsnojusi
dalimis

iškraustyk mane po dieną
po naktį ir
nesiklausyk

tegu tai lieka
užšąlusiais ir
pakartais sakiniais



ko per daug – tas nesveika