tu beprotiškai jaukus
nors šaltas
ir mano plaukai
dar ilgai
kvepėjo
tavo plaukais
nes mes suaugę
buvom
[galvomis]
tik
į puses
skirtingas
dabar
plėšia kūnai
gal ir nuplyšim taip -
juk ne mazgas
ir ne į vieną jau
sulipę
o rankos šals
ir pasiilgs
artumo
vistiek
kaip nuorūkos
plevensim
po pasaulį
nesuturėję
neišlaikę
kūnas kūno
2003.11.10