kankymo valandos neribojamos

aplankau
    karts nuo karto
blausiu violetu pasidengusius
    graudulio pritvinkusius
          gluosnius


aplankau
    tuos senus vijoklius
nuo pradžios iki pradžios
    apsiraizgiusius
          apie graudumą kamienų


aplankau
    tikiuos, mano paukščiai
šūsnimis, lyg pelenais pakilę
    aklo baltumo danguj
          girdės mano mintį


aplankau
    su salstelėjusiu ilgesio kvapu
apglėbiu
    ir suvokiu
          kad niekad nesuprasim
          kaip viskas yra iš tikrųjų