Surinkau Tau

Surinkau aš į glėbį žodžius
Ir nešu per gyvenimą juos.
Jau tokių - niekada nebebus,
Niekada, to jau niekas neduos.

Vėl jaučiu tavo kvapą šilkinį
Briedžiams braižant langus ragais.
Tu pirma ir tu paskutinė
Lyg vaikystė kuri neateis.

Švelnios akys mane apkabina,
Liečia lūpos ir šildo sparnai.
Visą purvą rudens nuskandino
Šviesūs mūsų ramybės namai.

Raudonais kilimais mes nubėgam
Atsigert iš stiprybės taurės.
Paslapties neišduosim šios niekam,
Jiems patiems ją surasti reikės.

Tu drugelis mano ramybės
Surinkau tau į glėbį jausmus.
Mes apglėbsim sparnais savo saulę
Mūsų saulei šilčiau tada bus.