Kol raina katytė
po pievelę braidė,
tol maža paukštytė
verkdama vis skraidė.
Čia kiemely sodo
jau vaikučiai žaidė;
jiems paukštelis rodė
kokia gresia baimė.
Tuoj vaikučiai šaukė:
kac, kac, kac, ateik!
Pienas tavęs laukia
paukštelio tau nereik!
Rainaakė tingiai bėgo,
prie dubenio palinko...
ir pieną tarsi sniegą -
ištirpdė... ir pradingo.
Išsitiesė prieš saulę
sulenkdama kojytes;
ir ūsus jomis braukė
pradėdama migdytis.
Smalsuoliai panorėjo
paglostyt švelnų kailį;
o ši akims mirksėjo
ir murkė, kad nebaili.