Apie juoką

Žirklės kartą kirpo vilną,
Nes norėjo pirkt razinką
Iš piliečio Ai nesvarbu.

Apie jį gal nešnekėti,
Nes po to užmirši skėtį,
O tada jau akurat
Bus lietus ir kas tada?

O tada bus nejuokinga,
Lietus sušlapins visą vilną.
Nei razinkų, nei kerzinkų,
Tik vandens pilnas bliudinkas.

O bliudinkas, kad juokingas,
Iš to juoko kinkos virpa.
Žirklės gal net išprotėjo,
Kad taip juoktis jos pradėjo,
To visai jos nenorėjo,
Tačiau kitaip jos negalėjo.

Ir užmiršo jos tą vilną,
Ir razinką, ir kerzinką
Ir pilietis Ai nesvarbu
Jau seniai buvo išėjęs.