Jau žiema

Jau žiema tyliai beldžias į langą
Darganota aplink ir vėsu.
Geros mintys aplanko pasaulį
Ir pačiam noris būti geru.

Noris nešti Jums laimę ant delno
Ir žiūrėti kaip bala laukai.
Nusileist su rogutėm nuo kalno
Kaip kadaise, kai buvom vaikai.

Jau žiema, ji vėluoja į žemę,
Bet ateis patikėkit ateis...
Ir statysim  tada besmegenį,
Ne vaikai, bet kartu su vaikais.

Naktį lauksim Kalėdų senelio,
Ir tikėsim vaikystės svaja.
Niekada neišklysta iš kelio,
Nors nematėm jo niekas deja.

Paklausykit, -kaip kvepia Kalėdos!
... iš dangaus krinta ‚, mana‘‘ balta.
Ledo ratai per žemę nurieda
Ir ateina tikroji žiema.