Kalendoriai tyliai numetė lapus
Svetimų vestuvių maršai nuskambėjo
Lipdė lūpas kitos vasaros medus
Šlavė gatvę vis tas pats šlavėjas.
Palei kelią augo vilkuogė karti
Rankos svetimos duris dvivėres varstė
Nepažįstamų žmonių graži marti
Skalbinius ant mūsų virvės karstė.
Dilo žiedas, pažado kardu
Padalijęs priesaiką per pusę
Po praėjusios žiemos ledu
Slėpėsi negimę vaikai mūsų.


Unė Jonaitytė











