Klampu, kaip bepažvelgsi,
aš išpeikiu laikrodžius,
kurie tau per daug priskaičiavo.
Bet kartais man net nesvarbu,
ir šįsyk jau noriu tikėti,
kad išglostei mirksnius iš blakstienų,
kad iškvėpavai paskutinį jau mano...
Verlibras man sako išsiliet,
bet pirmą kart gyvenime,
aš noriu tik tylėt.
Nes jau žinau,
kad išmušė tie laikrodžiai ir man,
taip lauktą,
netikėtą...