Rašyk
Eilės (71353)
Fantastika (2143)
Esė (1679)
Proza (10258)
Vaikams (2477)
Slam (55)
English (1082)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 41 (7)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Tylioj pamiškėj
Vienas
Vienišas
Vienkiemis stovi...
  Pro jo aukštus
Išleistuvių-grįžtuvių
Vartus
Ramus rytas įeina.
Ir obelys šaltos
Rasoja.
Vidurdieniai krinta
Į gilią
Nenukirstą žolę.
Ant gandralizdžio aukšto
Ramybės gandrai jau
Neplasnoja.
Ir avilį bitė
Aplenkia...
  Kai namai užmiršti,
Kai langai užkalti, -
Pamatai užmirštim
Samanoja.
  Taip iš lėto,
Ramiai
Vienkiemiai miršta.
Išmušti, užkalti
Liūdno laukimo jų langai.
Giliai suarti atminimų
Takai...
Ir į pamiškę žalią
Iššuoliavusio briedžio
Aky
Liūdno ilgesio ašara
Dega.
2011-12-07 09:17
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-28 09:24
Irena Regina Merkienė
Praėjusių dienų nostalgija, kuri kamuoja visą kartą kadaise palikusių kaime gimtuosius namus. Jie sugrįžta sapnuose saulėtomis vasaromis,o aplankomi ankstyvą pavasarį ir vėlų rudenį, kai medžiai be lapų, žolė, pakąsta šalnos ar žiemos, rodo rusenant menkutę gyvybę šalia irstančių pamatų ir viltį, kad gyvenimas čia vėl gali sugrįžti. Ims ir pradės bitės nešti medų į seno ąžuolo drevę. 
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-07 17:52
Burtininkė
Kažkuo "užkabino", tačiau kažko ir trūksta, mano manymu. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą