Nesuprantu dabartinės poezijos – kai forma
pakrikusi dar labiau nei mintys
ir kad suprasčiau turiu būtinai žinoti
ką žinojo rašytojas to (o gal jo žinios buvo klaidingos,
o gal jo žinios buvo šlamštas?), tai yra
astronomija, namų statyba, alkoholio gamybos
ir rūšių ypatumai, europos ekonominiai susivienijimai,
trylikto amžiaus raganos, degančios ant krikščioniško
laužo, vardas, urbanizacija modernizacija, kas be ko,
- varijuojančios temos ir visa kita yra
be galo svarbu išskyrus –
Ant akmens pasikorusį pageltusį lapą,
Pasiilgtų namų kvapą,
Vogčia nuklausytą praeivio atodusį...
Nors...
ir manęs vaikystėj šito nemokė.
m, gal per daug vienareikšmiškai pažvelgta. manau, viską galima suderinti. ir tie lapai, dabar dažniau ant fabrikų tvorų kariasi...ir tie praeiviai sumaterialėję, dėl tų pačių raganų, astronomijų, alkoholio dūsauja... taip gyvename, apie tai ir rašome. o darbas geras. 5.
Man labai patiko. Neužgavo, o padėjo giliau pažvelgti į nemokšiškumą, į galvojimą, kad viskas — kūryba ir viskas — poezija. Liūdna tiesa gerai išreikšta.
Pritariu tau... Nejau radau rašyke bendramintį (jų čia yra, bet maža)? Tas postmodernizmas... iškrypimas kažkoks. Nežinau, matyt, aš perdėm racionalus, tačiau eilės man turi būti logiškai susaigstytos, tvarkingai ritmingos.
Ko gero, mėgstamiausias mano poetas yra Donelaitis: dievinu balsu skaityti pirmojo lietuvių poeto eiles. tai va.