Išliek mano balsą
į gaidų upelius,
į visas upes išliek,
kad jazmino kvapu
mano dainos skambėtų,
vakare
kai rymosiu
prie langinių baltų
ir lauksiu
pareinant vaikystės
iš pievų,
dainų
ir svajonių.
Įpiešk mano veidą
į ošimą miškų,
į visas girias įpiešk,
kad matyčiau
kaip sirpsta
mėlynės
ir nudažo lūpas,
ir nudažo girias
ir dainas
mėlynai, mėlynai,
kaip svajonę vaikystės.
Palytėk ją viltim
pasūpuok
debesų patale
ir nors trumpą akimirką
leisk pabūti šalia...