Atsibundi… ir viskas pasikeitę…
kitoks dangus, lietus ir netgi žemės kvapas,
akių kitoks spindėjimas nei vakar,
ir ilgesys… staiga vėl džiugesiu patapęs…
-
Atsibundi… ir viskas pasikeitę…
tiesiog gal išsipildė sapnas kol miegojai,
tikrove virto melas, o tiesa - apgaule,
ir, rodos, atradai, ko neieškojai.
-
Atsibundi … ir liūdesys, kokiu nebetikėjai
pripildo širdį lengvo mirgesio žvaigždžių,
sugundo, išbučiuoja, švelniai nuramina
be galo šaltu begalybės artumu.
-
Atsibundi… ir niekad nematytas veidas
iš veidrodžio Tau šypsos … gal kažkiek kreivokai
jis nesišaipo, jis tiesiog seniai žinojo
tai, ką Tu tik dabar išmokai.
-
Ir gal rytoj… suėmęs rankom galvą
žvėries balsu į dangų melsi atleidimo…
bet tai rytoj… o šiandien viskas pasikeitę…
šiandieną Tu atleistas nuo likimo…
______________
2002 pavasaris