Kalėdos

palikai kampe tik dvi vyriškas kojines
nešvarias – stebiu jas dabar
keista turėtų būti paprasta
bet jau nebežinau
ką su jomis daryt
ir kad išsinešei manasias vilnones
prisiminiau tik šiandien
kai susiruošus
išeiti į pasaulį
bandžiau išsirinkti

asociacijos sensacingai
blankioj koridorio prietemoj
nušviečia prikaltus
neveltui kad kompensuočiau
vis dar po namus nešioju
raudoną paltą
susisuku sukarpytas mintis
ir padegu iš jų laužą
girdžiu vis tiek
šaižiai šaukia
bejėgiai žodžiai nuo tiltų
nelaimingi ir
beprasmiai anonimai
savižudžiai
kol nutilus pradeda
snigti – ir  liūdnai eilinį
kartą metuose artėja pavienės
Kalėdos

nepastebi – ir žmonės
savaime
dingsta