Saulės sonata I dalis

Gera pavasarį atrasti Saulę
Ir šilumą priglausti prie širdies,
Sparnus ramunių mėtyti į vėją
Ir laukti, gal jis vardą sušnibždės?

Bet toliai tyli, nesiklauso,
Nemato ašarų karčių,
O saulė šildo kitą širdį,
Mane apgaubdama ledu.


O jis šaltais kampais subraižo mano sielą
Ir Saulę degina šalčiu,
Pavasaris jau daros nebemielas,
Nes man reikėjo spindulių.