Nužudyti pilnatį

Drabužiai debesys žmonės grioveliuos ašarų laukime

pasiklydę skaičiuojantys pilnatis anapus veidrodžių ne

šiandien atėjo šitas laikas, šiandien ne

pasiėmiau mėnulio duoklę duoklės duoklei

trečias vabzdys ant mirtnešės rankos mirti visai

nebijo jis tik abejingai žiūri į tas vilkais

vėjais medžiais žeme dvokiančias pilnatis kurių net buvimo

įrodymų tenka ieškoti ant petri lėkštelės ir paimti tik dar vieną

kolbelę galugerklin juk mes kasdien šitaip sotinamės tikrai

tokie tikrai abejingi pavargę pasirengę aiduoti

duoklę į išskėstas Pasaulio rankas į jo pianisto pirštus kur

skamba a-mol, b-mol dur dur dur

a

o jis vis skambina skambina tarsi patį save pamiršęs

(užsimiršimas yra laukimas laukimo laukimui laukimą)

veidrodis reflektuoja judesius rankas mentes krumplius judančius

taip įnirtingai ir taip rezonansiškai, kad, dievaži,

——- neužmušk uodo.