Kas parašė
ant bedugnės
krašto
"amžinybė"?
Išdrįsk ir
pasirodyk
tarp beveidžių
dvesiančių
esybių...
Pakelk
šešėlį pelkėje
nugrimzdusį...
[giliai giliai giliai]
Tu pasikorei?
Ant šakos,
du žingsniai
nuo atgimimo?
Tikėk, kad
jo nebus,
o aš tikiu,
kad nebebus
tavęs kaip
amžinojo
pykčio
kurstytojo,
kuris dar
iki šiolei savo
veidą slepia
po lapais
medžio,
pasaulio medžio...