Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Gyvenimas - teatras anot V. Šekspyro. Jis yra pasakęs, kad gyvenimas – tai didelė scena, kurioje kiekvienas iš mūsų kanors vaidina. Man didžiausias teatras – daugiabutis, kuriame gyvenu. Ar aš taip pat to didelio vaidinimo dalis?
Girdžiu kaip kaimynai barasi už vienos dideles, bet plonos sienos. Kiekvieną dieną vis tas pats. Tos pačios jų temos, tie patys keiksmažodžiai, noriu kada pasibelsti į jų duris ir paklausti, kas jiems negerai?
Ir kiekvieną mielą dieną girdžiu vis tą patį. Kodėl aš? Negi Aš iš jų atėmu pinigus už šildymą? Kiekvieną kartą, rodos, kiekvieną minutę girdžiu jų mintis. O jų mintys liejasi per kraštus, užtvindo mano namų erdvę. Nenoriu jų girėti. Ne!
Dabar jie juokiasi. Tikriausiai patys nesupranta ar iš jų aplinkinių, ar iš pačių savęs. Aš juokiuos kartu su jais. Komedija. Man linksma, nors jie manęs ir negirdi. Nors vieną mažą sekundės dalį galiu atsigult ramiai ir pabūti tik su savo pačios mintim, bet ne jų.
Kiekvieną dieną matau jų surūgusius veidus, panašius į pelesinį sūrį, nors visiems jie šypsosi, atrodo malonūs, bet aš žinau, ne, aš girdžių jų įtūžusius balsus, kurie paslėpti jų galvose, jų paikas mintis ir jos liaujasi tik tada, kada jie miega. Bet jie sapnuoja. Net savo sapnuose skendi piktose mintyse, nelaimingų gyvenimų šešėly. Ir jie, gal net nuo jų tas šešėlis nenori pasitraukti. Atrodo, kad virš jų galvos tūno didelis, tamsus debesis, kuris, rodos, tuoj, be jokios priežasties ims ir subliūkš. O kartais atrodo, kad subliūkš ant manęs. Ir vis tas pats klausimas - kodėl ant manęs? O gal todėl, kad aš girdžiu juos, žinau jų paslaptis? Jie to niekada nesužinos, niekas jiems nepasakys.
Visi nori gyventi darniai. Daugiabutis - tai didelis teatras, kuriame niekada nesibaigia veiksmas. Visi lyg skruzdelės bėgioja, laksto, tempia į savo nedidelius,, urvelius“ viską, ka gali, o kartais net daugiau nei galima pakelti. Juokinga. Kartais noriu atsistoti prie lifto, kur visi mes, kaimynai, susitinkame kiekvieną dieną važiuodami aukštyn ir žemyn, garsiai nusijuokti į jų veidus. Ir dar garsiau pasakyti - AŠ VISKĄ ŽINAU. Kiekvienas butas, tiksliau butuose gyvenantys žmonės apie kiekvieną kaimyną žino daugiau nei tolimesnis jų giminaitis. Visos paskalos skrieja greičiau nei elektroninis laiškas internete. O gal greičiau negu į savo avilius dūzgiančios bitės su pilnomis kojelėmis žiedadulkių?
Čia daug artistų. Sudegusio teatro artistų, kuriame daug veikėjų, bet veikėjai, tai tik megėjai, nes ne visi gerai suvaidina savo personažus. Daug intrigų, tiksliau begalė jų supa juos pačius.
Bet aš nedalyvauju tame vaidinime, ne, aš esu tik žiūrovė. Galiu paploti. Ne. Jie to neverti. Galiu nušvilpti. Bet ne, jie net ir to nenusipelnė. Jiems suteikiu dar vieną šansą vaidinti savo gyvenimus.
Jie lyg pilkos pelytės lakstančios aplink namą, kiemą, šiurenančios vėjyje pirkinius. O gal tai tik garsas, atneštas mažo politeleninio maišelio? Ne, aš negaliu apsirinkti. Juk aš, tik aš galiu vertinti vaidinimą. Ir jį vertinsiu toliau kaip ir kiekvieną dieną.
2011-12-02 17:47
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-05 12:19
tictac_it
Plepaliukai čia ... o kur esė ? :) 1

Štai už sienos žvengia Petras
už kitos Marytė bliauna tyliai
nesuprasčiau kas čia daros
bet paaiškina viską Šekspyras ...
:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą