jauti naktim bemiegės žuvys
sapno žolę peša - - -
prie kranto šliejies nuogumu
šalin visas kryptis numetęs
vien tik norėdamas sutapti
neatsiejamai
su mylimu ir mylinčiu
ir niekad jau nebūti šalimi
nei pergalės nei pralaimėjimo
nedužt į tuštumą
žiedų byrėjimu
o pieno lūpomis
tekėti
virš naktiduobės juodos
kol išsibaigs
ir niekad niekad
jau nebeatsėlins
akis užklojusi
tamsa - - -
kaip ilgu!