Atėjai, tu!

Seniai mylėt nebemokėjau,
Ir atradau aš ją iš naujo paslapčia,
Kai rudens vėjas siautė nejučia, -
Ji nešte nešė vėl mane,
Lyg su papildomais sparnais,
Kai jau savų seniai nebeturėjau.

Atėjai lietui lyjant, -
Medžiams stovint kaip vaiduokliams,
Atėjai tyliai, -
Tarp pakabintų skalbinių
Ant šiukšlyno sandėlių.

Atėjai iš toli toli,
Iš pasakos Alisa paslapty,
Atėjai gelmių tu mano užmaršties,
Kur aš laikiau tave paslėpus
Nuo žaviosios dabarties.

Atėjai tu,
Be apsaugos, Tyra akimirka!
Ir palikai mane taip stovinčia
Ar einančia gatve, -
Tarp nepažįstamų žmonių
Buvau aš pakeliui savų namų...