mano drauge, naktie,
kam puti šaltą vėją į širdis,
kai visiems čia tereikia
jaukios tylumos valandos.
tu puikiausiai žinai,
kad tie vėjai tikrai nesušildys,
nelabai ir smagu
besiklausant skausmingos raudos.
mano drauge, naktie,
numaldyk vėtros aistrą benamę,
žvaigždėmis apžavėk,
palinguok angelų lopšine -
teužlieja ramybė
ir mus, ir pavargusią žemę,
kuri peni visus
nubučiuota audrų krūtine...