_Abraitytė_Nupūs ji tavo nerimą,
Nuneš į liūdesio upes...
Bet argi šitaip galima
Paimt, nupūst, nunešt,
Nugriaut pačia tvirčiausias sienas,
Nuversti jungiančias sijas,
Palikti pamatus ir vietą,
Kur niekad nebebus manęs?..
_____________________________________
Sulaužiau paskutinį žodį,
Paleidau jūroje viltis...
Ir tau DABAR
Dabar taip noris
Nugriauti viską, verst ir dinkt...
2011-10-23
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2011-11-28 15:12
Blogas komentaras Rodyti?
2011-11-28 19:42
Tekstukas su svarbiu jausmu , lyriniam herojui sunku nebebūti niekad ... bet į firmą DABAR įsitaisyti irgi nelengva ... :) 1
va dinkt - prisiminiau dabar kažkur išpustėm savo DNR per audras putliai vėjuotas per pavasarius raguotus ir griuvo sienos lūžo sijos kažkas pridėjo - atsivijęs jei kas ir liko - gal užkasim toks paskutinis žodis - tąsyk ... |
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |