Trumpa vilkolakio istorija

Naktis buvo rami. Sieninis laikrodis tikseno paskutines minutes iki pirmos valandos.
- Jau greitai, - net  nusigandau  savo balso garsumo.
Neramiai sukau ratus nedideliame balkone, vis pakeldamas akis dangun. Nekantravau. Nuo virpulio ir jaudulio svaigo galva. O pilki debesys lyg erzindami mane suposi tingiai. Nesvarbu. Galiu palaukti dar kelias minutes. Pilnatis vis tiek netrukus pasirodys, tuomet pasikeis mano likimas. Viskas, viskas bus kitaip.

***

Tomas parkeliavo namo sutraumuotas.  Veidas sutino, rankos buvo kruvinos. Visas apdraskytas. Apsiaustas skausmu lyg antklode.  Bet toks laimingas dar niekada nebuvo. Jis - ypatingas kaip niekas kitas.  Ir dabar, nakties metu jis buvo apdovanotas nenusakoma malone. Laimingas geidavo staugt tarsi vilkas.
Vilkai. Senokai jie paklydo pageltusiuose istorijos ir biologijos mokymo knygose, enciklopedijose, niekieno neskaitomose. Ir tik retais atvejais draustiniuose pasirodydavo koks vilkas. Bet ne jie kalti. Jie pasaulyje retai apsilanko, tad yra saugomi ir branginami. Net negalima legaliai naikinti. Pernelyg baisi buvo to masinio naikinimo kaina. Dabar vilkai klajoja lyg vaiduokliai, lyg senojo laiko atgarsiai. Paslaptingi ir slaptai sapnuojami.
Jo draugui Erikui labai pavyko, jog tapo vieno vilko pasirinkimu. Buvo pasirinktas pietums, bet paspruko (istorija nutyli, kaip tai nutiko). Po to visi tik apie tai ir tesipasakojo. Istorija apsivyniojo gandais, pasidabino dekoracijomis. Erikas lyg didvyris net per speigus keliaudamas laukan apsimaudavo trumpas kelnes ir visiems demonstruodavo, koks akivaizdus  randas ant blauzdos. Net praslinkus  metams merginos vis dar alpo, vaikinai spausdavo rankas. O juk tai tebuvo paprasto vilko danties spaudai ant Eriko kojos.
Taip, Erikui tikrai nuskilo. Bet Tomui pavyko labiau. Jam kando tikras vilkolakis! Nagais vagojo veido raumenis, apkramsnojo rankas. Labai skausmingai, bet – niekis. Juk tai buvo tikriausiai vienintelis vilkolakis visoje planetoje. Ir dabar, jau netrukus, vos tik debesys prasisklaidys ir pasirodys pilnatis, jis pats virs tuo paslaptingu padaru. Tai bus tikrai nuostabu.
Jau rytoj jis pasirodys mokykloje kaip tikras didvyris. Juk susitiko su legendiniu padaru ir liko gyvas. Erikas parvirs nuo pavydo. O jis – vilkolakis  –  tikrai suvirpins merginoms sielas. Gal net nuo egzamino bus atleistas.
O ypatingomis naktimis lakstys laukais, kauks pilnaties spinduliuose ir visiems kels kraupulius. Ypatingai tiems, kam pats geidaus. Ir bus galingas bei niekas jo nebaus.

***

Jutau, kaip saldus virpulys keliauja po oda. Jau labai greitai.
- Tomai, ar kas nutiko? – sesers balsas akimirksniu pragainiojo svajas. – Juk jau seniai laikas miegoti.
Ji buvo susisupusi dekutin. Rankose – puodelis vandens. Mieguistos akys primerktos, plaukai suvelti. Buvo labai miela. Staiga prisiminiau, kas bus, jei ji pasiliks.
- Skubiai eik kambarin, Liza, - piktai suburbuliavau. – Rakink duris. Gali dar spinteles pristumti, durims prisiremti.
- Nesupratau? Pilnatis sumakalavo tavo mintis? – Lizos krizenimas varpeliu suskambo galvoje.
- Pilnatis greitai pakeis mane. Matai, - pademonstravau savo rankas, sudraskytus apdarus. – Pats netrukus tapsiu vilkolakiu. – garsiai pasakiau.
- Tave sukando vilkolakis? – Liza nusigando.
- Nuostabu, tiesa?
- Ne, Tomai, tai baisu.
- Bet kas? Juk tapsiu nuostabiu padaru.
- Tapsi tik dar didesniu kvailiu. Tu turi kuo skubiau susitvarkyti kandimo vietas, jas dezinfekuoti, ir ryte nuvykti pasirodyti daktarui.
- Kam? Vilkolakiai neserga.
- Susirgsi tu, kvaily. Irgi mat – vilkolakis atsirado. Jau pirmasis ligos etapas, matau, prasideda – susisuko smegenys, haliucinacijos.
- Nesuprantu, kokius niekus kalbi, - pasipiktinau.
- Tomai, vilkolakiai jau nuo seno nebesugeba perduoti savo virsmo kandimu. Jie sutramdyti. Dantyse teturi nuodus, - tarsi pradinukui nuolankiai man pasakojo. – Rytoj ryte tempiuosi tave pas daktarus.
Pasijutau lyg paskutinis durnius. Tik nuodai? Netapsiu vilkolakiu? Visos svajos ir ypatingi gyvenimo vingiai sutirpo lyg ledukai vasaros metu. Bjauru.
Pageidavau kuo skubiau sprukti savo kambarin, bet Liza jau vilkosi mane paskui tvarstyti ir valyti vilkolakio kandimo vietos.
Na, nesvarbu kas bus – bent jau randais ir puikia istorija kitiems tikrai pasigirsiu. O vilkolakio kandimo randas – daug geriau nei vilko.