o,Lietuva

o, Lietuva, Tu mums davei
gimtos padangės mėlį,
žalumą tėviškės laukų, žilvitį paupy,
skaudžios vergijos pėdsakus
ir liūdesio šešėlį,
šviesia vilties vaivorykšte apjuosusi supi.

Tavajam glėbyje, lyg snaigės,
tirpsta mūsų dienos,
nakties žvaigždžių spindėjimas toks mielas ir skalsus,
lininio rankšluosčio vėsa
ant seklytėlės sienos,
ramybe vakarų tylių palaimini visus.

o, Lietuva, Tu mums davei
gražiausią kalbą žemėj,
išsaugotą tėvų ir bočių priespaudos laikais,
skambi lietuviška šneka
su meile žodžiui gema,
senove dvelkia, karžygiais ir knygnešių takais.

palikim savo ainiams ją,
tegu jiems kelią rodys,
lietuviška tėvų kalba, skambėjimas dainų.
o, Lietuva, gyva esi,
kol gyvas Tavo žodis -
tauta be dvasios savasties, kaip medis be šaknų...