***

Slysta veidu peniuaras nakties,
Pavogdamas žvilgsnį vilingą,
Varva nuo pirštų šešėlis vilties,
Į painų kančios labirintą.

Liūdesio gniaužtuos trokšta širdis,
Sunkiasi blogio lašai,
Sieloj supuvo laimės šaknis,
Stigmomis virto randai.

Veržiasi e'go į nebūtį tamsią,
Daužosi baimės plieniniam narve,
Klimpsta į juodą gailesčio pelkę, -
Būtis neišleidžia išplaukti upe...