Kai papučia svetimi dūmai

skiriu tom trim dienom


Pusiau dryžuoti stulpai
Susmaigstyti kraštuose
Pasitiko mane fone
Sudūmijusiame
Namų sienos dažytos
Raudonai spinduliuojančios
Pasitiko mane
Žemė nemana
Vis nesuprantu ar
Akys aptrauktos pleve
Ar stoviu aš juodame rūke
Atšokančiame kamuoliukais
Nepataikančiame
Vis jaučiu žemė nemana
Vis jaučiu mana
Namai įkaitę garuoja
Iki ryto ūsuočiai
Surūdiję lydi mane
Ir svečiouse
Kur pilna juoko ir isterijos
O kai atsimerki diena –
Vis jaučiu – žemė nesava