iškrova

pienių laukai praėjusios vasaros
saldžioj ir šviežioj nakty atsispindėję tvenkiny
nužydėję ir nuogi po septynių metų buvo mudviejų įmesti
ir lapkritį persukus laikrodžius galutinai nuskendo
sutrūkinėjo elektriniai pradėjusios gailiai lyti dienos laidai
kuriems kaip ir sau dabar izoliacijos ieškau
kad apsivynočiau nuo daugkartinių dykčiojimų
bent jau laikinai – kol sudils

aprūkusiam rūsy išgeriam už gyvenimą iki pavasario patamsiuos
stebiu dirbtinėj šviesoj nykstančias protingas mintis
užvaldo laisvo klegesio ir žvygavimo jausmas
kas stipresnis tu ar tas viduj pasislėpęs
griaužikas pragriaužiantis skyles – ar mes kiauri kūnai
kuriuos botago kirčiais gyvenimas visus kaip eržilus
vienaip ar kitaip savaip pagal tik jam vienam
aiškų kodeksą prajodo - rankas aukštyn ir išmetam ką
stipriai suspaudę jose turėjom
ir ant grindų parklupdyti visi iki vieno
galų gale pasiduodam

pilna degtinės stiklinė gundančiai spindi – kai kurie dalykai
per tūkstantmečius nesikeičia tačiau neskubu
atidžiai stebiu save ar dar užtikrintai svyruoju
kiek balansuoju tarp to kas esu ir manau esu
pasiekiu kompromisą kas būsiu šiandien pasiduodu
o gal kaip tik dėsniams atsiduodu ir dezinfekuoju viduje
išsikerojusias nykumos bakterijas
pro skyles griaužiko prisiminimus
apie tave bandau išspraust ir apsvaigusi
konstatuoju kad po truputį nuo to kad
žudau tave
kraunuos

nes nauja visada geriau nei sena
Barnis. How I met your mother.