Pasaulis nurungęs pasaką.

Taip, taip, tai repas... ŽInau kad sulauks daug piktų
komentatorių žinučių... neesu iš tų kurie viską giliai įvinioja į metaforas, simbolius ir t. t, tačiau tai vistiek kūryba, pateikiu viską kaip yra, tik surimuotai ir kiek apibendrintai..  gal visgi kam nors patiks, bent pora eilučių..



Kur veda šis maršrutas mano drauge,
tu likai jau vienas iš nedaugelio,
gyvenimas mum siulė kaukes, atsisakėme,
senų laikų vis laukėme,
tiek reguliuotojų ties sankryžom
visi jie siūlo savo sąlygas ir tiesą:
vieni pasiule ant zamieso,
kiti lektuvo bilietą,
treti nurodė kelia į namus,
daugybė sako man pabust
aš priešinuos,
gražink pasaulį rožinį
iš puslapių literatūros grožinės išplėšk,
akis nemačiusias apakino pasaulis
aktualijos ir dėsniai privertė nebetikėti pasakom
jau nugrūsti kažkur toli žaislai pliušiniai,
pažvelk tu pro vertybių prizmę, moraliniai lušnynai,
pasaulis tapo naujas lygtais
ir kaip pasikeite praeivių žvilgsniai.








Kiek daug agresijos dabar kai padarai kvailystę,
kiek paniekos kai gatvėje nuoširdų juoką mano girdi,
kur dingo šypsenos taip mielos širdžiai,
žmonės atsakykit,
ar tai vadinasi būti suaugusiu?
surūges žvilgsnis, pastovi gynybinė pozicija,
užrašas akyse mol nelysk i mano ribą, sudraskysiu,
per daug išdidūs girti kritikuojam,
be butelio nesugyvenam
nenoriu imti
visuomeninį intervalą,
dirvoj geroj pasėti,
nieks nesirūpina todėl tokiais užaugome
pusėtinais,
mane palaužė, nebeieškosiu seno kelio
žiūrėt į priekį, svajas apie senus laikus padėt į šalį
seni laikai senuos stulpeliuos būna
dar senesni fotoalbume,
dabar yra dabar, šituo laiku viska sukūrėm.







Gal nori tu matyt šių gatvių poveikį,
žinot iš kur sukilo šitos fobijos su poreikiais,
pažiūrek pro langą į visuomenę,
kiek paranojikų,
su nuotrupom iš nuotraukų
dabar bandau ištrūkt iš pančių,
nebekankinkite su pareigom ir leiskit
adaptuotis mano sielai
eilinė iškrova emocinė priverčia
atsiriboti, pasislėpt tarp sienų,
mes job*** varžteliai,
nich*** nekontroliuojame savo gyvenimu,
tai trafaretai, sup**tas masalas,
rytojus gąsdina nes siejamas su nežinojimu,
nežinojamas siejamas su mąstymu,
mąstymas atsiremia į prasmės ieškojimą
prasmės ieškojimas parodo brandą,
na va suaugau, likimas kanda.






Ne tiek gal nelaimingas kiek išgąsdintas,
pakitusiu spalvų ir salygų,
nematau tačiau jaučiu jau sąlyti,
tai paliete jau mano mąstyma,
kas tai? tai absurdas, jo aktualijos.