Tu aklas mano pasaulio keleivi

tu aklas mano pasaulio keleivi
išsimaudęs akių gelmėse
paklausyk kaip kalba šešėliai
ir šoka į taktą su liepsnos liežuvėliais
pasisuka šonu
lyg freilin kurią kviečia paskutiniam šokiui
liepsnos šokteli
reveransas
susikimba rankomis
aukštyn
nusklendžia į sienų baltumą
kuždasi
judesio švelnumas prisiliečia
užpildo erdvę
---------------------
durys užmigo
glaustos šešėliai
apkabina pečius
juodas mano pasaulio keleivis
lyg tinkle per akies tuštumą
nusklendžia nuojautos į rytojų
--------------------
languose pasirodys šypsenos
tu vėl kelyje
tartum amžinas piligrimas
nuo vakar
iki šiandien
užmigusio šešėlio delne