Visada Jūsų

Daviau tiek, kiek turėjau
ir stengiausi suteikti dar -
nuskinti paskutinę
žvaigždę iš skliauto..

Nemoku taupyti,
sustoti,
užsimerkti, kai žiūri man į akis.

Klupau,
prieš savo naivumą,
prieš pasaulio dėsnius -
kaip aukštai, taip žemai..

Aš likau.
Šviesa tavo atmintyje.
Nes,
tie dėsniai veikia -
smaugia ilgesiu
ir gomuryje
pačio seilės tau apkarsta -
aš likau
tokia pati,
tavo asmeninė nelaimė...

Tavo liūdna šypsena..
išvydusi mane.
Aš ta pati rakštis
kuri tave įkvėpdavo rytojui.
Aš ta pati šviesa,
kuri spindėjo tau
ir tavo pasirinkimu -
kadais.