Apie pradžią

šuoliuodama nuo mėnesio ant kito
    belaukdama
                    pavargai tu
    ir nakties suirutėje susitikom mes
                sutrikę kaip orai
    kai virš mūsų skraidė lėktuvai
    žmonės vakarieniavo paskubom
                    rašė laiškus
    kažkur toli prie nendrėtų vandenų
          kaip nuogą paukštį stebėjai
            ir jau žinojai mano vardą

          kuris metuose aidės
                apie tave
                tavęs dėka
          ir
          kai metai pasidarys per sunkūs
              kad pakeltum
                  prašau
          nejudėk aš juos pakelsiu