Patriotinis

siela po beržu
užraudos-
nors ne patriotė,
bet gaila žemės
mūs gimtos,
nes nieks,
net kilus karui
jos nebevaduos,
nei savo kūno,
kraujo neaukos
drėkint tironų derliui.

pabėgs pulkai-
ne Žalgirio laikai
ir Vytautas nejos
iki Juodosios.
Tie amžiai praeity
kai mirėm,
nes tikėjom,
kad po mirties
drąsiems - dangus,
o žemėje garbingas
atminimas.

Ir kur pradingo tie laikai
po amžių begalybėm
ir viskas, ką dabar matai
prabyla banalybėm:
negintų niekas pamatų
šalies, kuri neturi veido,
Kur žmonės tik pilki vergai
vienodos kasdienybės.

mūšio laukas-
emigruojantys srautai
iš užmirštos tėvynės.
Apleisti istorijos kapai-
Lietuvos didybė.

Nors kamuolį mėtom neblogai,
Bet krepšinikų per mažai
apgint šalies dorybes;
nežinomi gimtos tautos keliai-
juos ateitis  nutyli.