Juodas dangus, skverbiasi i mus...
šalta tamsa, keistai pasižiūrėjo į mane
aš stoviu ir verkiu,
aš stoviu, oi ne... aš skrendu...
skrendu angelų keliais,
skrendu Dievų pamirštais likimo takais...
o tu viena, sėdi savo kambaryje
už lango lietus, jis žadina sapnus...
jau naktis...
angelai atsikėlę is dienos sapnų
nes į žemę tylos ramybę...
aš jau čia, šalia...
tu tik užmerk, ir pajusk mane...
užsimerk, ištiesk ranką... jauti?
tai aš, tavo ramybė ir šiluma...
tai aš, tavo kasdienybė ir ramuma...
tu tik užsimerk, aš juk toli...
tu įsivaziduok... ir aš jau tavam gleby...
ir neatsimerk... dings ramuma
o delne liks tik beribė tuštuma...