Kai mano pilkas miestas
kas vakarą prarija saulę
šaukia
dulkėtais langais
nedidelės sielos
pakimba ant medžių
vaikštinėjam po jais
tu
subtiliai nustebęs
aš
tai jau sapnavau
todėl leidžiu
ramiai pasakai klaidžioti
mano lūpomis
rašiau tau apie ją
savo purvinoje bekryptėje upėje
Paklajokim.
Pagyvensim rytoj.