vasara

Srūva aplink vėsa,
pro delnus kiaurai - vilnys.
Iš apačios prislopinta šviesa,
iš viršaus - aitrus saulės žvilgsnis.
Tokios vėsios tik šilko skaros;
šilkas teka iš šlaito šaltinių,
žolės perveria širdį ir geria,
lyg iš žemės, vėsinančią šilumą.
Aš geriu tą drėgną akimirksnį
tik šimtui sekundžių viena.
Pro delnus kiaurai - vilnys,
srūva aplink vėsa.