Cigarečių institutas

Pratarmė
Nėra nieko svarbiau to, kaip Tu jautiesi ir ką galvoji. Galime tylėti, galime kalbėti. Vis tiek mes perduodam informaciją į išorę. Jei yra žmonių aplink.
Pagrindinės sąvokos:
Institutas –teisės pošakio dalis, apimanti teisės normas, reguliuojančias tam tikrą teisinį santykį, jų rūšį ar netgi tam tikrą visuomeninių santykių posritį. Atskiri teisės institutai sudaro teisės pošakį, šie - teisės šaką, o iš teisės šakų yra sudaryta teisė, jos sistema.
Kalba – lingvistinių ženklų sistema. Svarbiausia kalbos paskirtis – būti žmonių bendravimo priemone, atlikti komunikacinę funkciją.

1 straipsnis. Žmonės bendrauja.
1. Pasistengsiu atsiriboti nuo visų tarptautinių žodžių, kuriuos taip mėgstu, vis tiek juos supranta, tiksliau, nori suprasti, tik maža žmonių dalis mano gyvenime.
2. Taigi, bendraujant žmonės bando pasiekti kažkokį sutarimą bendruose tiksluose. Žodžiais, veiksmais/išraiškom arba neveikimu/tyla.
3. Mes šnekame tam, kad kiti žmonės kažkaip atsilieptų, atsakytų. Trečioji Maslou piramidės pakopa. Mums reikia pripažinimo.
4. Kodėl gi žmonės taip skirtingai bendrauja ir nori pasiekti tokių skirtingų tikslų? Tikriausiai dėl  to, kad žmonės iš prigimties skirtingi savo elgesy, bet vieningi paskirty. Mes darome tas pačias klaidas, pasiekiame tuos pačius pasiekimus, norėdami kuo lengviau ir greičiau jaustis gerai ir padaryti sau giminės pratesėjus, bet esame įsitikinę, kad mes tai darome geriausiai/teisingiausiai .
5. Bendraujant reikia stengtis suprasti savo pašnekovą ir stengtis, kad jis suprastų tave. Jei mes būtume atviri nuo pat pradžių, nebūtų įdomų gyventi, nebūtų azarto, nebūtų konkurencijos ir tai mums gyvybiškai reikalinga. Todėl, kas moka gerai bendrauti – tas laimi. Aš pavargau ieškoti kokia kalba šneka kiti žmonės, todėl ieškau universalios kalbos, kad visi mane suprastu ir žinotų, kad darau viską tik jų labui. Bet žmonėmis per lengva manipuliuoti. Todėl lieka tik atsiduoti paprastam, nerūpestingam flirtui pačiam su savimi ir vėl bandyti atsakinėti į egzistencinius klausimus.

2 straipsnis. Ploną moteriška mėtinė cigaretė
1. Kai atsibundi po tūso, miegojęs ant kažkokios neaiškios sofos, su kažkuo, kas tau atrodė mielas, bet dėl to, kad reikėjo apkabinėti tą žmogų visą naktį – blogai išsimiegojai ir skauda įnirtingai nugarą, arba miegojai ant fotėlio atsisėdęs ir pakišęs po kojom kėdę ir smirdėdamas kaip dvisavaitinės kojinės – kai iš ryto jautiesi sulaužytas ir išprievartautas gyvenimo, bei atsibudai pirmas – yra stebuklingas dalykas.
2. Kažkur netoli, arba visai, beveik, vos vos apvemtam kampe randi pakelį, arba pusiau sulaužytą, arba tiesiog vieną ploną, moterišką, mėtinę (o gal mentolinę) cigaretę. Visada. Visada, jei taikai straipsnį sistemiškai.
3. Tu išeini į lauką arba į balkoną, arba į terasą, arba tiesiog atidarai virtuvėje langą, prieš tai atgaivinus (tiksliau, nukrapštęs skrabalus/traškanas nuo veido) ledinių, prastos kokybės, dar smirdančių vandenių veidą.
4. Dar drebančiomis rankomis, susigniaužęs, uždegi cigaretę. Oras – šlykštus, būsena – šlykšti. Gyvenimas visiškai nemielas, nes tu per daug juo džiaugeisi prieš 3-4 valandas. Maža to, tave vis kankina mintys apie tolimą kelionę namo arba ilgą ploto tvarkymąsi..
5. Įtraukus dūmą, pamatai kaip trumpam nutrūksta dūmų virtinė, išgirsti cigaretės liepsnelės traškėsi, arba kriokščiojimus tavo draugų (arba ne tavo visai) kažkur gretima, bet dar ne čia, ir pajauti kaip mėta apvelka tavo gerklę šaltuku, pajauti taboko kvapą, ir skonį.
6. Pritaikius 2 straipsnio 5 dalį, tu pažvelgi į aplinką – tai, kas tave supa. Tas pilkas dangus dabar duoda viltį į pragiedrą, tavo rūbai šiek tiek išsausėja, o aplinka nusispalvina pati savaime ir garsai ne tokie erzinantis pasidaro. Kas ką tik buvo šlykščiausia gleivine, virsta sodria, gilia ir gaivinančia aplinka.
7. Gyvenimas palengvėja ir pasidaro malonesnis. Surūkius visą cigaretę – ją užgesini ir bandai padaryti arbatos. Už valandos tu šypsaisi, nes Tu pritaikei institutą. Tu panaudojai tau nebūdingą instrumentą, priemonę ir tai paveikė tave kaip stebuklas.  Tai ir yra stebuklas – plonos, moteriškos, mėtinės cigaretės magija.

3 straipsnis. Paprasta mėtinė cigaretė
1. Išeini į įprasta rūkimo vietą ir užsidegi mėtinę cigaretę.
2. Pajauti, kaip ir visada, mėtinį dūmą.
3. Pradedi galvoti: „kodėl aš taip myliu tave? Ne. Juk myliu ir tiek, meilė tai nesuvokiamas dalykas, tiksliau, jis suvokiamas, bet neapsakomas, nes tiesiog kiekvienas su protu vidutinišku nors, supranta meilę skirtingai. Noriu pamatyti tavo akis, pabučiuoti tavo lūpų kraštuką ir duoti, leisti, priversti TAVE pajausti, KAIP aš TAVE  M Y L I U. Nes aš negaliu jau nieko padaryti ar pasakyti, kad aiškiau tai suprastum. Kad prajaustum tai ant tiek, kiek aš tai jaučiu. Nes visada išeina susimauti. Nes visada išeina pamiršti, kad pažadėjau sau stengtis ko tai nekainuotų. Šaunu. Tiesiog leisk man tai padaryti. Nors vieną sekunde, nors viena minute. Gal tada viskas bus paprasčiau? „ arba bet ką kitką.
4. Rukai toliau.
5. Ateina įkvėpimas ir tu stengiesi jį išsaugoti arba panaudoti iškarto.
6. Užgesini cigaretę. Gyvenimas įgauna šiek tiek daugiau prasmės ir gylio.
7. Atsiguli į lovą ir užmerki akis.


Epilogas
Visada kai rašau, galvoju, kaip smagu vaikams būtų interpretuoti mano rašybą. Mano raides ir žodžius, sakinius ir pastraipas. Nes jos neturi jokios tikslios prasmės. Žmogus pats priduoda prasmę, vertę, suranda atspindį/atgarsį savo sieloje. Taip ir bendraudami, mes surandame tik tai ko mes norime. Reikia pridėti daug pastangų, kad sugebėti suprasti ko žmogus tikrai nori. Ir dar daugiau, kad jam tai duoti ir jis savo troškimu nenusiviltų. Ir vienas kito supratimas niekada nebus masiškas reiškinys. Mūsų per daug ir mes per kvaili. Visada buvo taip pat. Tiesiog kitaip tai priimame. Liko ir vergovė, ir gėjai anksčiau buvo. Tik pavadinimai ir budai. Juk reikia tobulėti. Niekada nebusiu gerų rašytoju, nes aš nerašau. Aš aiškinu, mokau. Tik vis mokiniai neišklausę įvado į mano studijas. Kas išklausė – sėdi ir interpretuoja.