ėjau, ėjau ...

...ėjau, ėjau,
sustojau –
atsigręžęs
pėdų aš
žodžio
nematau –
        jis, tartas
        tuštumoj,
        ištirpo –
        nuo ištakų
        nutolęs
        supratau
ir prie grįžimuose
numinto
slenksčio –
minties
bei jausmo
nedalios pradžios,
        ne kartą
        man duris
        atvėręs,
        likimas vėl
        ieškojimuos
        vedžios...