Jam...

Surašytos raidės iš tūkstančio natų ištirpsta
palietus tyliai žemę pirmiems speigams,
o aš akis užmerkiu ir vis matau tave....
Laiko greitis mano krypčiai nepalankus, kaip paliesti noris
net naktimis pabudus girdžiu tavus žodžius, džiaugsme mano...
Nešvaistysiu pasauliui laimės, pasaulis tai tik tu
ir kai nutyla žvaigždės kristi naktimis apglėbtas laukas rūko,
brenda pievomis šerkšnotas, basas, ištiestais delnais sulaukti ryto.
Atstumtieji paukščiai išskėstais sparnais nurauda,
Pagaliau aš tavo, tavo būsiu dieną, naktį, vakarą ir rytą
Ir lai angelai baltam patale nesnaudžia
Šilumos žvilgsniu į antklodę susuktą aš meilę pagavau..