Nesuspėjau

Dangaus nebepasieksiu
ir vėjo nepavysiu,
saulės nebepaliesiu,
tavęs nebematysiu.

Dega žvakutė ant kapo,
barasi, barasi vėjas.
Stovi berželiai be lapų,
nesuspėjau-daug ko nesuspėjau.

Laikas ištirpo lyg žvakė,
viskas toli pasiliko,
lyg vienadienė plaštakė,
ir liko tai, kas liko...

Pasėk man ant kapo rūtų,
nes nenugalėsi juk mirties.
Tik kad visad takelis būtų
nors mažutis-lig tavo širdies